kriušinėti

kriušinė́ti, -ė́ja, -ė́jo iter. dem. 1 kriušti. 1. badyti, rakinėti: Atlupęs pasagą, jis kriušinėja su aštria, nurūdėjusia vinimi į kiekvieną kiaurynę rš. 2. kriušant, daužant naikinti: Kriuštuvu piktžolės kriušinėjamos rš. 3. su įrankiu krapštyti ką, kad nukristų: Kestę pasiėmęs bekriušinė́jąs obulus nuo obelės Skd. 4. varinėti, stumdyti: Našlaitį visi stumdė, skriaudė, kriušinėjo iš vienos vietos į kitą rš. Visi muni kriušinė́[ja], varinė[ja] – nėkur negaliu ramios vietelės gauti Pln. Tą slinkę kriušinė́k ir kriušinė́k ant kožno žingsnio Vvr. \ kriušinėti; užkriušinėti